MALACHITAS

Graikiškai malache reiškia dedešvą, todėl šis vario hidrokarbonato mineralas, juvelyrinis ir apdailos akmuo dėl spalvos panašumo į šį augalą gavo tokį vardą. Malachito spalva -nuo šviesiai iki tamsiai žalios su juodos priemaiša. Šviesiai žalias malachitas gerokai brangesnis už tamsiai žalią, nes šlifuotas atskleidžia neprilygstamą savo žavesį. Nuo seno iš šio akmens gamindavo ne tik papuošalus, bet ir įvairios paskirties dėžutes, vazas, veidrodžių rėmelius ir net stalus bei stalviršius. Šiuo menu kadaise garsėjo carinės Rusijos Uralo amatininkai.

Senovėje tikėta, kad malachito amuletas saugo ir gina mažus vaikus nuo nelaimių, o žmogus, gerdavęs iš malachito taurės, ilgainiui galėdavo suprasti mūsų mažesniųjų brolių – žvėrelių – kalbą. Išliko nuostabios malachitinės antikinės statulėlės ir gemos, iš jų išsiskiria stulbinančio grožio egiptiečių deivės Izidės galvos atvaizdai, jie dar ir šiandien kelia susižavėjimą šio akmens „paslankumu” apdailai. Iš malachito išpjautas Saulės diskas vario įtvare – galingas laimės talismanas. Amuletus nešiodavosi per choleros epidemiją, nes senoliai tikėjo, kad malachitas susijęs su magiškomis jėgomis, veikiančiomis Žemės atmosferoje ir nugalinčiomis baisiausias ligas bei nelaimes. Tamsiai žalio malachito talismanas palaikydavo dvasines savininko galias, todėl jį noriai nešiojo mokslininkai, žmonės su gilia filosofine pasaulėžiūra, suvokiantys žmogaus ir Visatos vienybę.

Rytuose buvo tikima, kad malachitas atneša verslo sėkmę, o vario įtvare – gydo nuo reumato; aukso žiedas, inkrustuotas malachitu, saugojo nuo maro ir choleros. Senovės medikai malachitu malšino skrandžio ir kepenų skausmus, sergantiems gelta ir kai kuriomis moterų ginekologinėmis ligomis grūsto malachito miltelių mikrodozes berdavo į vyną.

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje malachitas vadinamas „darbštuoliu”. Jis gydo nuo astmos, reumato, mėšlungių, ramina sudirgusią nervų sistemą, laikomas vienu geriausių gydomųjų akmenų nuo cukraligės. Varinis žiedas su malachitu, mūvimas ant kairės rankos bevardžio piršto, arba pakabukas, nešiojamas ties širdies čakra, normalizuoja širdies veiklą. Malachitas greitai numalšina sąnarių, nugaros ir dantų skausmus, atpalaiduoja įtemptus raumenis, gerina regėjimą, gydo nuo akių ligų, epilepsijos, padeda svaigstant galvai, normalizuoja menstruacijas, stiprina imuninę sistemą. Taip pat apsaugo nuo radiacijos, piktybinių ir nepiktybinių auglių, padeda greičiau sugyti lūžusiems kaulams ir pažeistiems raumenims. Keliaujant malachitas saugo ne tik nuo pavojų, bet ir nuo nuovargio.

Sakoma, kad kiekvienam žmogui Motina Žemė dovanojo po malachito akmenį su tik jam vienam skirtu piešiniu, gal todėl jis turi dar vieną įdomią savybę – patraukia kitų žmonių dėmesį į savo savininką. Kartais tai būtina ir malonu, o kartais visiškai nepageidautina. Vis dėlto įsigiję malachitą jūs ilgam išsaugosite patrauklumą ir žavesį. Dėl šios savybės malachitas ypač vertinamas bohemos atstovų, trokštančių pripažinimo ir mėgstančių būti dėmesio centre. Jis harmonizuoja vyrų ir moterų tarpusavio santykius, dovanoja meilę.

Malachitas skatina intuiciją ir savisaugos instinktą, padeda susidraugauti, pažadina lojalumo ir partnerystės jausmus, praktiškumą ir atsakomybę versle, neša sėkmę. Žalia malachito spalva asocijuojasi su pavasariu, gaivia ir sodria žaluma, kai po žiemos žmogaus kūnas ir siela pasiilgę saulės, šviesos ir šilumos. Malachitą galima nešioti aukso įtvare, nors geriausia akmenį inkrustuoti variu, o pavasarį nepamirškite „malachitinių” vitaminu – į salotas įberkite kiaulpienės, gelsvės, dilgėlių, žliūgės ir trapių salotų lapelių.