MĖNULIO AKMUO

Paslaptingas lauko špatas, besimainantis vaivorykštės spalvomis, matinis, permatomas ir pusiau permatomas, turintis perlų arba opalo blizgesį, žydrai sidabrinis su auksiniais blyksniais, pieniškai baltas, švelniai lelijinis arba pilkšvas akmuo visais laikais traukė žmogaus akį dėl savo mistiškos išvaizdos. Jo šilkinis švytėjimas simbolizuoja svajingumą, švelnumą, paslaptį. Seniau mėnulio akmenį vadino keliautojų talismanu, saugančiu nuo nelaimių kelionėje, indėnai – „dvasios jausmų” akmeniu, gebančiu intuityvius jausmus ir emocijas paversti „matomais”.

Mėnulio akmens energija ypač sustiprėja per jaunatį, tada padidėja jo spinduliavimas ir ledinis blizgesys, išreiškiantis pozityvią Mėnulio energiją. Mėnulio akmens talismanas tinka per daug savimi pasitikintiems ir įsitempusiems žmonėms, jis padeda jiems tapti lankstesniais, suteikia švelnumo, taip pat sutaiko susikivirčijusius įsimylėjėlius. Didžiojoje Britanijoje gyvavo įsitikinimas, kad mėnulio akmuo suteikia savininkui oratoriaus gabumų ir įtikinėjimo galią, todėl lektoriai, advokatai ir deputatai prieš viešas kalbas užsimaudavo žiedą su šiuo akmeniu. Chaldėjų magai laikydavo jį po liežuviu, tikėdami, jog akmuo suteikia aiškiaregystę. Vienos tautos jo papuošalus nešiojo gedulo metu, kitos – laikė puikiu amuletu, nešančiu sėkmę azartiniuose lošimuose.

Mėnulio akmuo rekomenduojamas jautriems, emocingiems ir skrajojantiems padebesiais žmonėms -jis kontroliuoja emocijas ir priverčia susikaupti, gerina atmintį. Mėnulio akmens eliksyras (geriausia vandenį pakrauti mėnulio šviesoje, tik reikėtų vengti pilnaties) geriamas nuo moterų ginekologinių ligų, nereguliarių menstruacijų, esant hormoniniams ir virškinamojo trakto sutrikimams. „Keleto valandų” eliksyras, išgertas prieš miegą – geriausi migdomieji, ypač jei esate iškamuoti nervinės įtampos, patyrėte šoką arba dvasinę traumą.

Mėnulio akmens pakabukai ar akmenėliai kišenėse sutramdo hiperaktyvius vaikus, apsaugo padaužas nuo traumų ir susižeidimų. Suaugusiems toks pakabukas suteiks švelnumo, padės nusiraminti, grąžins psichinį komfortą, užgydys praeities žaizdas, sušvelnins netekties skausmą.

Tai moteriškos energijos akmuo, gebantis subalansuoti moterišką ir vyrišką asmenybės aspektus, padedantis vyrams neignoruoti savo „moteriškos pusės” prigimties – švelnumo, jausmų gilumo, ašarų, liūdesio: juk visi esame žmonės ir nereikia vaidinti „čekistų” akmeniniais veidais, ledine širdimi ir švariomis rankomis.

Įdomu, kad senovės kinai ir Amerikos indėnai mėnulio akmenį vadina Mėnulio deivės akmeniu, kurį ji padovanojo žmonėms, norėdama apsaugoti juos nuo sielvarto ir netekčių, pradžiuginti ir nuraminti. Beje, žmonėms, jautriai reaguojantiems į Mėnulio fazių kaitą, per pilnatį geriau jo nelaikyti miegamajame – gali kankinti košmarai arba itin ryškūs, mistiški sapnai.

Mėnulio akmuo padeda sveikatai:

Nenuostabu, jog šiam akmeniui priskiriama tiek įvairių poveikių – danguje Mėnulio išdaigų ne ką mažiau. Ir vis dėlto… Mėnulio akmuo saugo nėštumą ir palengvina gimdymą, žindyvėms skatina pieno išsiskyrimą, saugo nuo mastitų, slopina priešmenstruacinį stresą, malšina „sunkiųjų dienų” skausmus (geriausia abiejose kelnių arba švarkelio kišenėse turėti po akmenėlį), gydo nuo nemigos, subalansuoja organizmo skysčių poreikį (besaikis arba per mažas vandens vartojimas), šalina jų perteklių.