RUBINAS

Ryškiai raudona, skaidri korundo atmaina, turinti chromo jonų priemaišų, brangakmenis, gavęs vardą nuo lotyniško žodžio rubeus – raudonas, antrasis pagal kietumą akmuo po deimanto. Senovėje rubinas buvo vadinamas jachontu – meilės, liepsnos ir pykčio akmeniu. Didelius ryškiai raudonus skaidrius akmenis italai vadino karbunkulais, o antikos laikais antraksais – degančia anglimi.

Rytuose rubinai buvo vertinami labiau už deimantus. Tikėta, jog šis akmuo neša sėkmę ir laimę meilėje. Siekiant abipusės meilės, merginai dovanodavo žiedą su liepsnos spalvos rubinu.

Popiežiaus Aleksandro VI sūnus Cezaris Bordžija, mūvėjęs žiedą su didžiuliu rubinu, vadintu „Bordžijų liepsna”, tvirtino, kad šis akmuo ne kartą išgelbėjo jam gyvybę. Rubino magiškos savybės žadėjo pergales ir žygdarbius, meilę ir laimę.

Rubinas simbolizuoja aistringą ir karštą žemišką meilę, valdžią ir galybę. Senoviniame traktate rašoma: „Rubinas savininkui liūto jėgą, erelio narsą ir gyvatės išmintį, taip pat padeda regzti meilės ir aistros kerų tinklą. Jo negalima rodyti vaikams ir jaučiams: vaiką jo ryški spalva gali išgąsdinti, o jautį – įsiutinti”.

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje rubinu rekomenduojama gydyti kraujo virusines ligas, ypač gripą, anemiją, paralyžius. Jis stiprina imunitetą, širdį, šalina iš organizmo šlakus ir toksinus, ypač tinka apsinuodijus chemikalais, stimuliuoja kankorėžinės liaukos veiklą, kelia kraujospūdį. Rubino eliksyras iš tiesų suteikia skruostams rausvumo, šalina nuovargio žymes veide.