TURKIS

Turkis nuo seniausių laikų pelnė apsaugos ir meilės talismano vardą. Jis stimuliuoja kūrybingumą, suteikia vidinę ramybę ir harmoniją, balansuoja emocijas, padeda susirasti draugų. Turkis ištikimai saugo savo šeimininką, todėl akmens, o juo labiau talismano niekas daugiau neturi liesti – net ir pats artimiausias žmogus.

TURKIO SAVYBĖS
Žydrasis turkis – energetiškai labai stiprus akmuo, padedantis savininkui išsikovoti autoritetą ir valdžią. Tai kovotojų, nepriklausomų ir drąsių žmonių, lyderių talismanas. Švelniai mėlynas turkis – aukšto dvasingumo, kosminės sąmonės, kovos su blogiu simbolis. Baltasis turkis – retas akmuo. Tai „jaunas turkis”, akmuo, slepiantis milžinišką energetiką tolimesniam savo vystymuisi. Jei nebijote rizikos, turite tvirtus įsitikinimus ir konkretų tikslą, esate aukštos moralės žmogus, šis akmuo -jūsų sėkmės talismanas. Baltasis turkis „mėgsta” impulsyvius, narsius ir ryžtingus žmones. Žalias turkis kartais vadinamas „mirusiu” akmeniu. Bet tai netiesa. Tai galutinė turkio raidos pakopa: nuo baltos (gimimo – Plutono), žydros ir mėlynos (vystymosi – Jupiterio) iki žalios spalvos, galutinės vystymosi fazės – Saturno akmens. Žaliasis turkis – tai brandžių, savo tikslą pasiekusių žmonių akmuo. Savo tolimesniems planams realizuoti jie gali pasinaudoti galinga šio akmens energija, bet akmens energetinį lauką reikia nuolatos koreguoti, nes jis gali suteikti neigiamą krūvį aplinkai.

 

Turkis sveikatai:

Šiuolaikinėje kristaloterapijoje turkis vadinamas „gydymo meistru”. Dėl didelio vario kiekio jis teigiamai veikia širdį, plaučius ir gerklę, juo gydomas reumatas ir artritas. Turkis naudojamas ir akių ligoms, ypač kataraktai gydyti, stiprina imunitetą, skatina odos atsinaujinimą, gerina medžiagų apykaitą ir padeda organizmui geriau pasisavinti maisto medžiagas. Dažnai turkis naudojamas ir nešiojamas poroje su malachitu – šio „dueto” poveikis greitai atkuria prarastas jėgas, numalšina įvairaus pobūdžio skausmus.

Turkis. Tai mėlynas, žydras, žalsvai žydras ir žalsvas vario ir aliuminio hidrofosfatas, mineralas, pusbrangis akmuo, vardą gavęs nuo persų kalbos žodžio firuza – laimės akmuo. Dar jis vadintas ir kalaitu, bet šis įžymiojo Plinijaus duotas vardas jam neprilipo. Tiurkis – taip germanų kalba pavadintas akmuo, XVI a. į Europą atkeliavęs iš Persijos per Turkiją. Senovės chaldėjai vadino jį torkeija.

Persų šachai nuo seno turėjo turkio gavybos monopoliją ir parduodami jį užsidirbdavo nemažus pinigus. Irano centrinio banko požemiuose šachų šeimos turkio papuošalų ir buities reikmenų kolekcijai pasaulyje nėra lygių. Nuostabūs kaljanai, prabangiai puoštos žirgų kamanos ir balnai… Bet didžiausias lobis ir meno šedevras – šachienės Farach Pachlevi tiara. Jos centre – didžiulis turkis, nuo jo driekiasi spinduliai – turkis kaitaliojasi su briliantais, spindulių galai pasibaigia turkio akmenimis.

Senovės actekai tikėjo, jog turkis – suakmenėjusios Dangaus deivės ašaros, todėl žydrasis turkis turi poetišką dangaus akmens vardą. Visose epochose turkis garsėjo kaip pergalę nešantis akmuo ir buvo laikomas laimės bei meilės talismanu. Turkio talismanas užtikrino pasisekimą meilės reikaluose, jis sutaikydavo įsimylėjėlius, neleisdavo kilti barniams, tramdė įniršį, palaikė santarvę šeimoje, nukreipdavo galingųjų pyktį. Turkis, kaip ir daugelis žydros spalvos brangakmenių, Egipte buvo pašvęstas deivei Izidei, o Graikijoje ir Romoje -Afroditei ir Venerai. Aukso žiedu su turkio akute apsikeisdavo sužadėtiniai, juos dovanodavo kaip simpatijos įrodymą, ištikimos meilės simbolį.

Doriems ir geriems žmonėms turkis siūlė taiką ir gausą namuose, piktiems ir praradusiems moralę galėjo virsti nelaimės akmeniu.

Įdomu:
Viduramžiais tikėta, jog moteris, norinti prisivilioti jai patinkantį vyrą, turi paslapčiomis užsiūti jo marškiniuose gabalėlį turkio arba karaliuką paslėpti kišenėje. Gal dėl šios magiškos savybės turkis buvo laikomas jaunų merginų ir moterų talismanu. Rytuose į gimusios mergaitės lopšį įdėdavo turkį, kurį ji savo vestuvių dieną dovanodavo išrinktajam. Persai tikėjo, kad žmogus, nešiojantis turkio talismaną arba papuošalus, yra apsaugotas nuo valdovų pykčio.

Senovės gydytojai rekomendavo turkį sidabro įtvare nešioti kamuojamiems nemigos ir nakties košmarų. Turkio pakabukas gydė vidinį kraujavimą, geltą, opas. Iki šiol gyvuoja įsitikinimas, jog ryte pažvelgus į šį pusbrangį akmenį visa diena bus rami ir be rūpesčių. Ar įmanoma tai mūsų dienomis? Turkiu ir rubinais papuoštos žirgo kamanos saugojo savininką nuo nelaimingų atsitikimų jodinėjant.

Kanados bei Šiaurės Amerikos indėnai ir šiandien tiki, jog turkis – ne tik galingas apsaugos akmuo. Jis neša į namus laimę ir turtą, suteikia drąsos, išminties ir galybės, taip pat sugeba prišaukti lietų. Turkis simbolizuoja klestėjimą, gerovę, todėl indėnai amuletus „sustiprina” turkiu ir koralais. Turkio spalva: mėlyna, žydra, žalsvai žydra ir žalsva. Brangiausiu laikomas žydrasis turkis.